1. Kai nustojame suprasti, kad mums sekasi su Dievo pagalba, ir pradedame galvoti, kad viską pasiekiame patys, tada Dievas atima savo malonę, kad suprastume, jog nuo Dievo priklauso vienintelis mūsų noras ir pastangos, jėgos ir rezultatas. Kai tik suvokiame, kad mums sekasi su Dievo pagalba, tuoj pat atsiveria akys, nusižeminame, verkiame dėl savo nuopuolio, Dievas mūsų pasigaili, vėl suteikia savo malonę ir einame toliau.
2. Ar Dieviškoji malonė tuoj pat pasitraukia, kai žmogus pasididžiuoja?
- Natūralu! Kaip manote, kad prireikė daug laiko, kol Dennitsa iš angelo pavirto velniu? Viskas įvyko akimirksniu. Kai tik žmogui kyla mintis, kad jis yra kažkas iš savęs, Dievo malonė tuoj pat pasitraukia. Ką bendro turi Dievo malonė su išdidumu? Dievas yra nuolankumas. O kai Dievo malonė pasitraukia, tada ateina velnias ir aptemdo žmogaus protą. Tada žmogus gali patirti ir išorinį demonų puolimą, jo viduje susiformuoja dvasinė tamsa
3. Žala, kurią atnešame, retai kyla iš velnio pavydo. Paprastai priežastis yra išdidžios mintys. Kai priimame išdidžią mintį, žlungame bet kuriame versle. Atrodo, kad jūs taip pat išdidžiai susimąstėte
4. Jei pažvelgsite įdėmiai, pamatysite, kad daugeliu atvejų žalą daro išdidumas. Jei, pavyzdžiui, kuriai šeimininkei sugalvos, kad niekas geriau už ją neplauna indų, tada gali pasirodyti, kad ji nuvers lentyną su indais ir viską sulaužys. Kartą vienai moteriai, dirbusiai stiklo dirbinių parduotuvėje, kilo tokia mintis: „Kaip gudriai aš iš lentynos išimu vyno taurių dėžutes.“ Kai tik ji taip pagalvojo, dėžutė, kurią ji nuėmė, iššoko iš rankų ir nukrito grindys, išdaužyti visi stiklai. Arba, tarkime, vairuotojas pamato kelyje vargšą senuką, įsodina į mašiną ir nuveža kur reikia. Jei tą akimirką jam ateina mintis: "Kitas nebūtų taip pasielgęs? Dabar šis senelis visiems pasakys, koks aš geras!" - tada Dievo malonė jį paliks, ir jis gali atsitrenkti į stulpą,
5. Taip. Jeigu žmogus išdidus, tai Dievas leidžia jam likti vangumo, abejingumo, šaltumo, abejingumo būsenoje. Juk jei išdidus žmogus paragaus dangaus palaimos, jis pradės didžiuotis ir manys, kad savo darbais to nusipelnė. Tada jis pradės sakyti kitiems: "Sistenkite! Pažiūrėkite, kuo aš buvau apdovanotas už savo žygdarbius!" – ir taip pakenks kitiems žmonėms. Todėl Dievas leidžia tokį žmogų mušti tiek, kiek reikia, kol jame numirs pasipuikavimas, kol jis gerąja prasme nusivils ir pajus, ką reiškia „be manęs jūs nieko negalite“ (Jn 15, 5). ).
6. Žmogus, norintis išaukštinti save, tampa juoko objektu.
7. Jeigu tau liepia ką nors daryti, tai eik ir daryk, bet saugokis, kad nesukluptum ir nenukristum. O jei suklupsi ir parkriti, kelkis. Supraskite, kad suklupote dėl neatidumo, ir jei jums lieps tai padaryti dar kartą, padarykite tai, bet būkite atsargūs, kad daugiau nesukluptumėte. Jei nukritote vieną kartą, tai nereiškia, kad kitą kartą jums to nereikės daryti! Dabar, jei jie jums pasakys: „Neik, nes praeitą kartą kritai“, tada neikite. Supratau? Kai jums liepia ką nors daryti, darykite tai, bet darykite tai teisingai ir nuolankiai. Dar blogiau yra nieko nedaryti, kad nepasididžiuotų. Tarsi iš šono žiūrėti į mūšį, o ne kovoti, kad nesusižeistumėte. Kovoti būtina, bet kovoti yra teisinga. Priešingu atveju, kokia iš jūsų nauda?
8. Jūs didžiuojatės, todėl esate nusiminęs. Jūsų brolis padeda jums sulaužyti jūsų pasididžiavimą, jei suteikiate jam teisę pareikšti jums pastabas ir leidžiate jam pasakyti keletą pamokančių žodžių. Taip apsivalo siela.
Geronda, aš esu kvaila, todėl dažnai nesuprantu, kodėl man priekaištaujama.
- Sakyk geriau: „Aš protingas, bet neturiu nuolankumo“. Jūs, kai jie nurodo jūsų klaidas, pradedate teisintis. Kaip gali pripažinti savo klaidas, jei tu neklysti, o kiti tave tik veltui smerkia? Žmogus, kuris teisinasi, kai kiti jį komentuoja, žudo nuolankumą, bet žmogus, kuris išpažįsta savo klaidas, nusižemina, o Dievo malonė jį užgožia.
Geronda, man atrodo, kad aš ne bandau įrodinėti savo, o tiesiog noriu paaiškinti, kad buvau nesuprastas.
– Pastebėjau, kad turite paslėptą pasididžiavimą, kuris išreiškiamas savęs pateisinimu. Stenkitės ne teisintis, kad ir ką jie jums sakytų. Nuoširdžiai prašyk atleidimo, to užtenka. Žodis „atleisk“ ir nuoširdi atgaila nutraukia išdidumą.
9. – Kai rūpinsitės savimi, pažinsite save, nusižeminsite, tada įvyks jūsų asmenybės dvasinis skilimas, išsilaisvins dvasinė energija, ir jūs skrisite į kosmosą. Tik taip galite patekti į dvasinę orbitą, kitaip jūs liks kasdienybėje.
Žmogui nenaudinga, jei jis pažįsta visą pasaulį, bet nepažįsta savojo. Jei jis pirmiausia pažins savo vidinį pasaulį, tai yra savo asmenybę, tada jis gali nesunkiai tyrinėti ne tik žemę, bet ir kosmosą.Kai žmogus pažįsta save, tada jo asmenybės skilimas įvyksta savaime, ir jis pradeda suktis. dvasinėje orbitoje, už žemės traukos ribų, už pasaulio traukos ribų Nors gyvena žemėje kaip žmogus, jis nepatiria nuodėmės ir apskritai pasaulietinių geismų traukos.
10. Jeigu tas, kuris turi gebėjimų, žinių ir pan., šiek tiek didžiuojasi, vadinasi, turi lengvinančių aplinkybių. Tai, žinoma, nereiškia, kad toks pasididžiavimas yra gerai, bet bent jau žmogus turi pasiteisinimą. Tačiau tas, kuris neturi nei gebėjimų, nei žinių, neturi teisės didžiuotis, tiesiog turi būti nuolankus. Jei jis didžiuojasi, vadinasi, jo visiškai nebėra. Pavyzdžiui, slaugytoja didžiuojasi, kai pacientui suleidžia penicilino injekciją ir jam nukrenta temperatūra. O Flemingas, atradęs peniciliną, buvo kuklus žmogus! Po atradimo jis atvyko į Ameriką. Žmonės jį pasitiko plojimais. Jis taip pat plojo, o paskui paklausė: „Kam jie ploja? Ir kai sužinojo, kad jam gėda! Noriu pasakyti, kad penicilino atradėjas nepasididžiavo, o slaugytoja, kuri leidžia injekciją, kvėpuoja. Todėl Bazilijus Didysis sako:
Koks nuolankumas kartais randamas tarp kariškių, turinčių aukštą laipsnį, ir koks pasididžiavimas tarp paprastų žandarų.
11. – Taigi, jei kas nors didžiuojasi, užimdamas žemas pareigas, tai rodo jo kvailumą?
– Ne vieną kartą, o daug kartų!
12. Kodėl turėtum didžiuotis? Sukūrėte dangų ir žemę (palyginkite 2 Karalių 19:15; Nehemijo 9:6; Estera 4:17; Izaijas 37:16; Jeremijo 39:17)? Nesisavink sau to, ką Dievas tau davė, ir nemėgink parodyti, kad turi tai, ko neturi. Pasakykite sau: „Dievas, būdamas silpnas, davė man dovanų, kad nenusiminčiau ir nesijausčiau nelaimingas. Dabar turiu šias dovanas tobulinti, kad dvasiškai praturtėtų. Šlovė Tau, mano Dieve! padėjo“. Manote, kad visos dovanos yra jūsų, bet ar jos tikrai jūsų? „Kas tada, imashi, imk? (1 Kor. 4, 7) Čia reikia greito proto, čia reikia dirbti su galva, kad suprastum, kad visos dovanos yra iš Dievo. Jei Dievo malonė pasitraukia mus, mes nieko nepadarysime.Tarkime kažkas turi tam tikrų sugebėjimų ir jis jais didžiuojasi. Pirmiausia leiskite jam pagalvoti, iš kur jis gavo šiuos sugebėjimus. Dievas juos jam davė. Ką jis pats padarė? Nieko. Pavyzdžiui, Dievas kažkam davė daugiau proto, ir jis gali turėti savo verslą ir gyventi gausiai. Kodėl jis dabar turėtų didžiuotis savo sėkme? Jei Dievo malonė jį paliks, jis gali įskolinti ir atsidurti kalėjime.
13. Dievas kiekvieną pristabdo savaip, kad žmogus nepakenktų sau.
Turime būti atsargūs, kad nepasisavintume Dievo mums duotų dovanų. Reikia dėkoti Dievui ir nerimauti, ar nesame neverti tokių dovanų. Tuo pačiu reikia pasidžiaugti tais, kurie negavo tokių Dievo dovanų, ir už juos melstis. O kai pamatysime žmogų, kuris yra kažkuo prastesnis už mus, sakysime sau: „Jei jis turėtų dovanas, kurias man davė Dievas, dabar būtų šventasis. Aš ne tik neišplėčiau man duotų dovanų. , bet aš taip pat apgaudinėju Dievą, pasisavindamas dovanas, kurias Jis man davė“. Žinoma, Dievas nesinervina, kai žmogus pasisavina dovanas, kurias Jis jam duoda. Tik Jis negali duoti jam didelių dovanų, kad nepakenktų. Bet jei žmogus elgiasi paprastai ir nuolankiai ir pripažįsta, kad jo dovanos yra iš Dievo, tada Dievas jam duoda kitas.
SANTRAUKA:
1. Dievas atima iš žmogaus savo malonę, jei jis didžiuojasi, kad suprastų, kad viską jis turi yra atėję iš Jo ir taip nusižemintų.
2. Kai tik žmogus išdidžiai pasielgia ar galvoja, nuo jo iš karto pasitraukia Dievo malonė. Ateina velnias ir aptemdo žmogaus protą, atsiranda sumišimas ir vidinė kova.
3.