1. Gerasis Dievas davė sąžinę pirmykštiems žmonėms – pirmąjį dieviškąjį įstatymą. Dievas giliai įrašė sąžinę žmonių širdyse, ir nuo tada kiekvienas paveldi sąžinę iš savo tėvų. Jeigu žmogus daro ką nors ne taip, tai jo viduje veikianti sąžinė jį nuteisia ir veda į atgailą.
2. Jeigu žmogus nežiūri savo sąžinės ir jos neapvalo, tai pamažu jo sąžinė pasidengia apnašų sluoksniu, jis tampa nejautrus. Jis nusideda, ir tuo pačiu, atrodo, nieko ypatingo jam nenutinka.
3. Jei matote, kad neturite ramybės ir esate nusiminęs, žinokite, kad jūsų viduje kažkas negerai ir jums reikia rasti šį sutrikimą, kad jį ištaisytumėte.
4. Džiaugsmai dengia nuodėmę, varo ją gilyn, bet ji ir toliau veikia iš vidaus. Taip žmogus trypia savo sąžinę ir dėl to ima kietėti, o jo širdis pamažu sūdoma. Ir tada Tangalashka visame kame randa jam pasiteisinimą: „Tai smulkmena, bet tai yra natūralus dalykas ...“ Tačiau tokiam žmogui nėra ramybės, nes giliai į žemę įvarytas nusivylimas nesiliauja. Jis jaučia savyje nerimą, neturi vidinės ramybės ir tylos. Jis gyvena nepaliaujamai kankindamas, kenčia ir negali suprasti, kokia viso to priežastis, nes jo nuodėmės uždengtos iš viršaus, įvarytos gilyn. Toks žmogus nesupranta, kad kenčia, nes padarė nuodėmę.
5. Ramindamas savo mintį žmogus trypia savo sąžinę. Ilgai ramindamas savo mintį, žmogus susitvarko sau kitą - savo sąžinę, sąžinę, prisiūtą prie aršino, tai yra iškreiptą sąžinę. Tačiau tokiu atveju iš žmogaus atimama vidinė ramybė, nes iškreipta, sugadinta sąžinė negali suteikti vidinės ramybės. Juk žmogus, padaręs kažkokią klaidą, neranda sau ramybės, net jei kas nors apsimeta, kad nepastebėjo savo klaidos ar ramina: „Tu nekaltas, nesijaudink“. Kai kurie iš tų, kurie tampa įvairių guru sekėjais ir užsiima tokiais dalykais, suprasdami, kad jiems kažkas negerai, ateina pas mane patarimo. Bet kai, norėdama jiems padėti, pradedu ką nors aiškinti, jie priešinasi ir stoja į savo poziciją: „Ne, mūsų tikėjime viskas teisinga“.
6. Geronda, ar gali žmogus visą gyvenimą su iškreipta sąžine?
– Jeigu jis tiki savo mintimi, vadinasi, gali.
Kaip jis gali ištaisyti iškreiptą sąžinę?
– Jis gali tai pataisyti, jei nuolankiai mąsto, nepasitiki savo mintimi ir aptaria ją su nuodėmklausiu.
7. Tačiau tas, kuris iškraipė savo sąžinę, tampa nejautrus.
8. Žmogui nėra nieko svarbiau už ramią sąžinę. Jei jūsų sąžinė jūsų neįtikina, kad galėjote padaryti ką nors kita ir nepadarėte, tai yra puikus dalykas. Tokiu atveju žmogus turi nuolatinį vidinį džiaugsmą ir visas jo gyvenimas yra šventė, šventė. Šis vidinis džiaugsmas suteikia žmogui dvasinės stiprybės.
9. Sąžinė yra baisus dalykas! Nėra degančios liepsnos, nėra didesnės pragariškos kančios nei sąžinės deginimas. Sąžinės graužatis yra baisiausias ir skaudžiausias žmogaus kirminas. Tie, kurie yra pragare, kankinsis amžinai, nes juos kankins mintis, kad per trumpus žemėje nugyventus metus jie prarado rojaus palaiminimus, nors šie žemiški metai buvo kupini gailesčio ir vidinio uždusimo. Be to, pragariškose kančiose esančių žmonių aistros neras sau pasitenkinimo, ir tai bus dar viena jų kančia.
SANTRAUKA
1. Visi žmonės gimsta su sąžine ir ji veda žmogų prie atgailos.
2. Jei žmogus neapsivalo, jo sąžinė tampa nejautri.
3. Žmogus iškreipia sąžinę jei užsiima savęs raminimu. Pvz, "aš nieko blogo nepadariau, aš nenorėjau, tu nekaltas.." Toks žmogus, vistiek viduje jaučiasi neramus.
4. Tas, kuris pasitiki savo mintimis, tas gyvena su iškreipta sąžine.