1. Su kuo ves, iš to ir spausdinsi – byloja liaudies išmintis. „Jei nori būti pamaldus“, – sako šv. Tėvai, susiraskite žmogų, kuris bijo Dievo ir Jam tarnauja visa siela, ir gyvenkite su juo. Rev. Juozapas Volokolamskis prie to priduria: „Jei radote tokį žmogų, būk ramus: radote raktą į Dangaus karalystę“.
2. Padarykime viską, kas įmanoma, kad mūsų vaikai augtų tarp dvasininkų. Ir tegul mūsų namų durys būna plačiai atvertos visiems Dievo mylėtojams, kad vaikai nuo vaikystės susipažintų su visokiu dvasiniu grožiu, išmoktų įvairiausių žygdarbių ir kryžių, nešiojamų vardan Kristaus.
3. Vaikui visam gyvenimui liks prisiminimai apie tas ramias, spinduliuojančias šventes, apie kartais liūdnus, kartais iškilmingus motyvus, kuriuos didžiųjų švenčių dienomis siūlo Stačiatikių bažnyčia.
4. Kiek žmogui svarbūs vaikystėje jam ištarti žodžiai ir kaip reikia saugoti vaikus nuo blogos įtakos ir pokalbių.
5. Pagal tradiciją Viešpaties Jėzaus Kristaus Motina – taigi ir visų krikščionių Motina Mergelė Marija – labai mėgo skaityti Šventąjį Raštą. Tai buvo Jos dvasinis maistas. O pagal Šventąjį Raštą ir patį Viešpatį: „Žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“.
6. Todėl kartu su maldos pradžia vaikas turėtų klausytis dvasinių istorijų, skaitinių, o pradėjus skaityti savarankiškai, būtina aprūpinti jį knygelėmis, kurios maitina sielą. Pradžioje tai bus pasakojimai apie Evangelijos įvykius, pateikiami vaikams suprantama kalba.
Patogiausia pirmąją pažintį su Evangelijos įvykiais derinti su artėjančių švenčių paaiškinimais.
Istoriniai pasakojimai turėtų būti vedami taip, kad pirmą kartą būtų pasakojami tik svarbiausi įvykių bruožai, o kai šie bruožai įsirėžia į atmintį, tada prie jų prisiriša ir kiti antraeilio pobūdžio bruožai ir atsitikimai. Papasakoję apie įvykį vaikams, pabrėžkite faktus, tikrus vardus, posakius, kurie sudaro istorijos esmę, o tada užduoti klausimus, kurie verstų atsakyti apie esmę.
Pasakojimą papildyti paveikslėliais, - vizualiai.
Išstudijavę Šventąjį Raštą, vaikai turėtų būti supažindinti su didžiausių šventųjų gyvenimu jų pačių perpasakojimuose arba iš literatūros, skirtos vaikams ir jaunimui. Negailėdami jėgų ir laiko, tėvai turėtų stropiai ieškoti gerų vaikams tinkamų dvasinių knygų ir jas dovanoti vaikams pagal amžių ir individualius polinkius.
Kartu su grynai dvasinės literatūros skaitymu vaikai turėtų skaityti ir vaikų, ir jaunimo literatūrą – istorijas ir romanus, kuriuose aprašomas šventųjų ar pamaldžių vaikų gyvenimas.
Dvasinis skaitymas gali vykti po truputį, bet sistemingai. Tokį skaitymą geriau vesti kartu su tėvais, pavyzdžiui, vakarais, palydėti paaiškinimais ir pokalbiais.
Su vyresniais vaikais, be lengvesnio skaitymo, reikėtų pamažu užsiimti katekizmo pagrindų – Tikėjimo išpažinimo, Mozės įsakymų ir palaiminimų, sakramentų prasmės ir turinio, bažnytinių pamaldų ir vienuolystės analize. Tuo pačiu metu tėvai, jei įmanoma, turėtų kartu su savo vaikais užsiimti dvasiniu ugdymu.
Vakariniai skaitymai ir pokalbiai su vaikais turi būti organizuojami taip, kad vaikai jų neapkrautų. Tam reikėtų leisti joms skaityti rankiniu būdu ir jiems įdomių darbų, pavyzdžiui, piešti, karpyti ir klijuoti žaislus, mergaitėms – siuvinėti. Jei tik pamokos nebūtų šurmulingos, nekalbančios ir netrukdytų klausytis. Tokių vakarų atmosfera turėtų būti atsipalaidavusi, maloni ir jauki. Kad skaitymas būtų išraiškingas, jį turėtų perskaityti patys tėvai arba vienas iš vyresniųjų.
Hegumenas Teodosijus iš Optinos Ermitažo savo gyvenimo prisiminimuose pasakoja apie vaikystės vakarų, praleistų šalia pamaldžios močiutės, įtaką jam. Vakarais močiutė suburdavo aplink save savo šeimą, o pati, dirbdama rankdarbius, prašydavo ko nors paskaityti šventųjų gyvenimus. Prisiminimas apie šiuos vakarus, sušildžiusius jo sielą, išliko abatui Teodosijui visam gyvenimui.
Geros knygos yra geriausi mūsų ir mūsų vaikų draugai. Skirkime jiems savo laiką ir mokykime to savo vaikus. Knygoms visada turėtų būti teikiama pirmenybė tuščioms kalboms. Gera dvasinė biblioteka yra pats vertingiausias šeimos turtas.
Evangelija arba dar geriau – visas Naujasis Testamentas geru įrišimu su atitinkamais užrašais-linkėjimais turėtų būti įteikta kiekvienam iš vaikų kaip pirmoji dovana net ir krikšto metu. O Evangelijos skaitymas turėtų tapti suaugusių vaikų kasdiene pareiga. Jei ryte nepatogu, tuomet galite perskaityti vakare – prieš maldą.