1. Dauguma techninių prietaisų, kuriuos žmonės šiandien naudoja savo patogumui, kelia triukšmą. Šiandien visi išmoko gyventi su triukšmu. Daugelis šiuolaikinių vaikų mėgsta skaityti klausydami roko muzikos. Tai yra, jie mėgsta skaityti pagal muziką, o ne tyloje.
2. Mūsų amžiaus nerami pasaulietiška dvasia su savo įsivaizduojama civilizacija sunaikino net šventas dykumos vietas, kurios ramina ir pašventina sielas. Neramus žmogus niekada neturi ramybės. Žmonės niekur nepaliko ramios vietos. Net Šventoji Žemė – kuo jie ją dabar pavertė! O atsiskyrėlės Fotinijos gyvenime minima, kad dykumoje, kur ji anksčiau dirbo, vėliau buvo įrengta daug prekystalių, atidaromi užkandžių barai. Urvuose ir kamerose, kur dirbo tiek daug vienuolių, tiek daug šventųjų, britai atidarė gaiviųjų gėrimų pardavimą.
3. Anksčiau cenobitiniuose vienuolynuose vienuoliai labai pavargdavo paklusdami. Reikėjo išplauti lėkštes, nublizginti varinius indus. Ir šiandien visa tai lengva, nes dabar vienuoliai turi visokias modernias technologijas – kurios didžiąja dalimi kelia triukšmą. aš prisimenu kaip vienuolyne nešėme vandenį iš šaltinio ir, gervės pagalba, specialiose talpose, tyliai pakėlėme į ketvirtą aukštą. O dabar pumpuoja vandenį su siurbliu, ir nuolat girdi, kaip jis burzgia.
4. O, žinai, kiek yra palengvinančių technikų!... Venkite, kiek įmanoma, visko, kas ūžia, kas ūžia, venkite triukšmo. Visas šis triukšmas išvaro mus iš vienuolyno. Kodėl tada ant vartų apačioje kabo Hesichastirijaus ženklas? Geriau parašykite ką nors panašaus į „Triukšmingas“ arba „Neramus“! Kam tada mums reikalingas vienuolynas, jei jame nėra tylos? Žiūrėkite, stenkitės kiek įmanoma apriboti viską, apie ką dabar kalbame. Jūs dar nepatyrėte, kokia miela yra tyla. Jei tai suprastumėte, galėtumėte geriau suprasti, ką sakau, ir kai kuriuos kitus dalykus. Jei paragautumėte saldžių dvasinių tylos vaisių, neabejotinai būtumėte maloniai sutrikę ir labiau siektumėte šventos dvasinio gyvenimo tylos.
5. Tyla yra puikus dalykas. Būdamas tyloje žmogus jau meldžiasi – net nesimeldęs. Tyla yra paslaptinga malda, ir ji labai padeda maldai, kaip ir odos kvėpavimas naudingas žmogui. Tas, kuris tyliai užsiima dvasiniu darbu, vėliau pasineria į maldą.
6. Kai rankdarbiai triukšmingi, labai padeda rami psalmija. Jei negalite atlikti Jėzaus maldos, pagiedokite ką nors bažnyčioje. Reikia kantrybės. Laive, kai plaukiu iš Atono arba grįžtu atgal, gali būti labai triukšminga. Atsisėdu kur nors kamputyje, kad netrukdytų, apsimetu, kad miegu, užsimerkiu – ir pradedu dainuoti. Kodėl aš nedainuoju!
7. Ir vis dėlto manau, kad mums nerimą kelia ne tiek išorinis triukšmas, kiek [vidinis] užsiėmimas kažkuo. Išgirsti ar negirdėti išorinį triukšmą priklauso nuo jūsų, o [vidinio] nerimo išvengti nėra lengva. Pagrindas yra protas. Akys gali žiūrėti ir nematyti. Kai meldžiuosi, galiu į ką nors žiūrėti, bet nematau. Galiu kur nors nueiti, galiu žiūrėti į kokį nors peizažą, į dar ką nors, bet nieko nepastebėti. Jei žmogui sunku pasakyti Jėzaus maldą triukšme, tai reiškia, kad jo protas nėra duotas Dievui.
8. Jeigu mes patys nesame triukšmo sukėlėjai, tai viskas gerai – Dievas viską mato. Bet blogai, jei triukšmas kyla dėl mūsų. Todėl turime būti nuolat atsargūs, kad netrukdytume kitiems. Jei kas nenori pats melstis, tai tegul bent jau netrukdo kitiems. Reikia pastatyti save į kito vietą, reikia mąstyti taip: „Jei aš būčiau šio žmogaus vietoje, tai kokio požiūrio norėčiau turėti su savimi? Juk jei būčiau pavargęs ar meldžiantis, ar man patiktų, kad jie taip užtrenktų duris? Jei pastatysi save į kito vietą, daug kas pasikeis. kažkas bendrauja su Dievu.
9. Niekas garsiai nekalbėjo, niekas nešaukė, kiekvienas vykdė savo paklusnumą. Visi judėjo be triukšmo – kaip avys. Viskas, kas buvo daroma vienuolyne, visada veikia be triukšmo.
10. Jei norime, kad palaimintoji dykuma su savo šventa tuštuma ir miela ramybe mums padėtų, kad ir mes būtume ramūs, tušti aistrų ir artėti prie Dievo, tai taip pat turime ją mylėti ir su ja elgtis pagarbiai. Reikia būti atsargiems ir nepritaikyti šventosios dykumos prie savo aistringo savęs. Šis didelis nedorumas yra tas pats, kas eiti garbinti šventąją Golgotą, dainuoti pop dainas.
11. Šiuolaikiniai žmonės, deja, naudoja triukšmingas technologijas net smulkmenoms. Todėl jei kas nors trumpam atsiduria triukšmingoje aplinkoje, jis turėtų puoselėti savyje geras mintis. Negalite priversti žmonių neįjungti tos ar kitos triukšmingos įrangos. Verčiau nedelsdami gerai pagalvokite apie savo darbą. Pavyzdžiui, girdite, kaip veikia purkštuvas, ir jis primena skrendančio sraigtasparnio garsą. Pagalvokite taip: "Gali atsitikti taip, kad viena iš seserų sunkiai susirgo ir atskris sraigtasparnis, kuris nuvežtų ją į ligoninę. Įsivaizduokite, kaip tuomet būtumėte nusiminęs! O dabar, ačiū Dievui, visi esame sveiki. “
12. Taigi ir jūs – bet kokią pagundą atspindėkite geromis mintimis. Pavyzdžiui, kažkas užtrenkė duris. Pasakykite sau: "O jei, neduok Dieve, kokiai nors seseriai atsitiko, jei ji susitrenkė ir susilaužė koją, tai kaip aš galėjau užmigti? O dabar užsitrenkė durys - na, matyt, sesuo turėjo reikalų." Tačiau, jei vienuolė ima smerkti ir sako: "Štai kokia neprotinga! Ji prasivėrė, suprask, durys! Kokia gėda!" - Tada nebent ji bus ramios būsenos? Kai tik ji priims tokias mintis, kaip ir visus kitus, Tangalaška ją sujudins vėliau.
13. Užduotis – kad žmogus iš visko gautų naudos dvasinei kovai. Turime stengtis įgyti vidinę tylą. Įtraukus į darbą teisingą mintį, triukšmas taip pat turi turėti naudos. Svarbiausia – teisingas požiūris į tai, kas vyksta. Viską turi atremti geros mintys. Jei tarp triukšmo pasiekti vidinę tylą, tai turi didelę kainą. Ir jei kas nors negalėjo įgyti vidinės tylos, būdamas išorinio šurmulio apsuptyje, tai jis nenusiramins net būdamas išorinėje tylioje aplinkoje.
14. Pirmiausia siela turi įgyti vidinę tylą, būdama išorinio šurmulio apsuptyje. Jį įgijusi, ji galės tylėti net tada, kai paliks pasaulį tylai..