1931 m. balandžio 18 d. „Lietuvos aidas“ įdėjo žinutę „ Jeruzalės universitetas paskyrė stipendiją Lietuvos stipendiatui“: „Žydu universitetas Jeruzalėja pranešė mūsų universitetui, kad 1931/32 mokslo metams galima gauti mūsų valstybės piliečiui Warburgo stipendiją viešosios sveikatos studijoms. Stipendija bus duodama asmeniui tik ką baigusiam universitetą ir pasiryžusiam dirbti mokslo darbą toje srityje, tokiu klausimu, kurs turėtų ypatingos reikšmės Palestinai. Stipendijos vertė – 120 Palestinos svarų. Prašymai priimami iki birželio 15 d. “
Vienas iš Žydų universiteto Jeruzalėje pastatų.
Žydų universiteto Jeruzalėje studentu tapo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto studentas Juozas Povilaitis, jam buvo skirta Švietimo ministerijos stipendiją. Jis studijavo hebrajų kalbą ir literatūrą [ jis buvo vienintelis lietuvis, ne žydus universitetas nepriimdavo ]. Po keturių metų, 1935 m. liepos mėn., jis grįžo į gimtinę. Buvo priimtas į tarnybą Švietimo ministerijoje, paskirtas visu hebrajų mokyklų ir gimnazijų inspektoriumi.
1935 m. lapkričio 17 d. Kaune vyko kolektyvinė paskaita „Ką mes matėm Izraelio Žemėje?“ – Juozas Povilaitis pasakojo hebrajų kalbą, o keliautojas Matas Šalčius – lietuviškai.
Žydai labai stebėjosi, kad lietuvis ir už juos pačius geriau moko hebrajiškai.
Skelbimas jidiš kalba apie paskaitą „Ką mes matėm Izraelio Žemėje?“
Po kelių dienų laikraštis “Apžvalga“ publikavo apie kolektyvinį paskaitą išsamų straipsnį
Kauno žydų visuomenė buvo nepaprastai susidomėjusi dviejų garbingų lietuvių pranešimais, kuriuos jie skaitė apie Izraelio Žemę. Realinėj gimnazijos salėje susirinko daugybė žmonių. Dėl vietos stokos nemaža negalėjo patekti, ir šimtai žmonių turėjo grįžti tuščiomis.
Hebrajų realinės gimnazijos pastatas.
Reuvenas Rubinšteinas * pasako trumpą įžengiamąją kalbą žydų kalba ir pristato pranešėją M. Šalčių lietuviškai, o J. Povilaitį – hebrajiškai. J. Povilaitis, kuris mokėsi Žydų universitete Jeruzalėje, skaito savo pranešimą gera hebrajų kalba. Jis kalba aiškiai ir gražiai, pasakoja apie universitetą, jo skyrius, sistemą, mokslą bei studentų gyvenimą.
M. Šalčius kalba lietuviškai. Pranešėjas yra išvažinėjęs Izraelio Žemę skersai iš išilgai ir pasakoja savo įdomus įspūdžius: „ Šalys man paliko žaliojo dykumos rojaus įspūdį. Krašto klimatas yra geras. Vienintelė yda yra chamsinas, kuris siaučia krašte periodiškai. Klimatas labai tinka intensyviam žemės darbui, galima auginti apelsinus, vynuoges, daržoves, vystyti gyvulininkystę.
Aš esu aplankęs apie 90 gyvenamų vietų krašte, ir visos jos paliko man neišdildomą įspūdį. Pirmoji aplankyta vieta buvo „Nachlat Icchak“. Ši kolonija gyvenama Lietuvos žydų, ir, aišku, sutikau vieną seną pažįstamą, kaunietį. Dabar prieš mane stovėjo saulėj įdegęs tvirtas vyras, pūslėtomis rankomis ir drąsiu žvilgsniu. Paklaustas, kaip sekasi, jis atsakė, jog tik dabar pasijuto gyvenąs pasaulyje, savo naujuoju gyvenimu patenkintas ir jaučiasi laimingas.
Labai smarkų įspūdį palieka kultūrinis gyvenimas Tel Avive. Esu dalyvavęs „Oneg Šabat“ [hebrajų k.: šeštadienio džiaugsmas] pas Chaimą Nachmaną Bialiką. Ten buvo nušviestos įvairios problemos, ir visi susirinkę gali pasidalinti savo mintimis ir emocijomis.
Jei manęs kas paklaustų, ar žydai pasieks savo tikslą, sukurti sau tėvynę Palestinoje, tai aš neabejodamas atsakyčiau taip “.
Skelbimas jidiš kalba apie tą pačią paskaitą Šiauliuose lapkričio 30 d. ir Panevėžyje gruodžio 1 d.
1936 m. gegužės 30 d. Kaune Vasaros teatre Reuvenas Rubinšteinas * šnekėjo tema „ Audra virš Palestinos“, tai buvo paskutinių įvykių šalyje vertinimas, o J. Povilaitis [ hebrajų kalbą ] referavo apie arabus Palestinoje.
Skelbimas jidiš kalba apie renginį Vasaros teatr e .
Vasaros teatras Miesto sode.
* Reuvenas Rubinšteinas – laikraščio "די אידישע שטימע" [ di jidiše štime, jidiš: žydų balsa s], redaktorius, tai buvo ilgiausia ėjęs, turėjęs didžiausią tiražą leidinys.