1. Kai buvau vaikas, gyvenome Konitsoje. Skaitydamas daugybę šventųjų gyvenimų, duodavau juos skaityti kitiems vaikams arba surinkdavau vaikus ir mes kartu skaitydavome. Žavėjausi dideliu šventųjų asketiškumu, jų laikomais pasninkais ir bandžiau juos mėgdžioti. Pasninkaujant mano kaklas buvo plonas kaip vyšnios stiebas. Vaikinai mane erzino: "Tavo galva nukris!" Ką aš tada išgyvenau!.. Na, tai gerai. Be to, mano vyresnysis brolis, pamatęs, kad sergu nuo pasninko, ir bijodamas, kad nebaigsiu mokyklos, atėmė iš manęs lankstinukus su gyvenimais, kuriuos perskaičiau.
2. Jei Evangelijoje būtų daugiau smulkmenų, tai labai padėtų visiems žmonėms patikėti. Bet Dievas tyčia to neleido, kad žmonės būtų atsijojami, kad paaiškėtų, kas Jį myli, kas aukojasi dėl Jo, nesitiki stebuklų ar panašiai. Manau, kad ir kokias šventvagystes išgirstų garbės žmogus, jie jo neliečia, neveikia.
3. Reikia su meile tikėti Dievu ir nereikalauti tam stebuklo. Ar žinote, kaip aš nusiminu, kai ateina suaugusieji ir sako, kad nori pamatyti kažkokį stebuklą, kad patikėtų? Jei jie būtų vaikai, jie turėtų tam tikrą pasiteisinimą dėl savo amžiaus. Tačiau sakyti „kad tikėtum, reikia ką nors pamatyti“, nieko nedarant dėl Kristaus – toks pigus dalykas! Net jei jie pamatytų stebuklą, ar tai būtų jiems naudinga? Jie tai paaiškins kaip raganavimą ar panašiai.
4. Geronda, kaip stiprinamas tikėjimas?
Tikėjimą stiprina malda. Žmogus, kuris neugdė savyje vaikystės tikėjimo, bet yra jam nusiteikęs, gali jį ugdyti malda, prašydamas, kad Kristus papildytų jį tikėjimu. Prašykime Kristaus, kad pridėtų mums tikėjimą ir jį padaugintų. Ko apaštalai prašė Kristaus? „ Suteik mums tikėjimo “. Jei sakote „ pridėti “, tai reiškia, kad įsipareigojate Dievui. Juk jei žmogus nepatiki savęs Dievui, tai ką jis prie šio žmogaus pridės? Mes prašome Dievo, kad pridėtų mums tikėjimą ne tam, kad darytume stebuklus, o tam, kad Jį labiau mylėtume.
5. Geronda, tu mums sakei, kad viskas turi mus vesti prie Dievo. Kaip mes galime tai pasiekti?
„Jūs tai pasieksite pasinaudoję viskuo, kas pasitaiko jūsų kelyje [gyvenimo kelyje]. Ar žinote, kokią dvasinę naudą ir dvasinę patirtį įgyja žmogus, išgaudamas iš visko dvasinę prasmę? Pavyzdžiui, dirbdamas su cementu gali rasti Dievą, paliesdamas plytą – Dievą. Tu imi vieną, kitą, trečią ir prisiliesi prie Dievo! Taip, palieskite Dievą visame kame! Jeigu žmogus taip nedirba, nemato visame kame Dievo, tai bažnyčioje, jei jį ten atves, jis liks toli nuo Jo. Priversk jį dainuoti klirose, jis liks toli nuo Dievo. Duok jam paskaityti dvasinę knygą, jis vėl liks toli nuo Jo. Kad ir kokį dvasinį darbą jam patikėtumėte, jis nenuves jo pas Dievą.
6. Kiekvienas žmogus, kad ir ką jis matytų, kad ir ką veiktų – ar siuva, ar siuvinėja – turėtų pasisemti dvasinės naudos. Ar matėte gėles? Aš mačiau Dievą! Ar matėte kiaules? Taip, mano broli, tu vėl matei Dievą! Jūs paklausite: „Taigi, ką reiškia, kad aš galiu matyti Dievą per kiaulę? Taip, per kiaulę. Pažiūrėkite, kaip Dievas ją sukūrė! Davė jai snukį, kad kastų žemę ir pajustų joje augalų svogūnėlius. Ji turi tokią nosį, kad jis negali prižiūrėti aštrių geležies, stiklo šukių, spyglių ir panašių dalykų. Ne tik, pamačius gražią ir kvepiančią gėlę, reikia pasakyti: „Kaip išmintingai Dievas tai sukūrė! Kai matai kiaulę, reikia pamatyti ir Dievą! Dar geriau pagalvoti apie tai, kad Dievas galėjo sukurti mane kaip kiaulę, bet sukūrė mane kaip žmogų! Ar jums tai atrodo keista? Ką, ar Dievas negalėjo mūsų padaryti kiaulėmis?
7. Gydytojai sako, kad norint turėti stiprius raumenis, reikia valgyti mėsą. Ir pažiūrėkite į jaučius: vargšai ėda žolę, o kokie dideli jų raumenys! Ar nematai tame Dievo? Tai yra, Dievas suteikia jiems stiprybės tik per vieną žolę, kurią jie valgo. Kiek daugiau Jis duoda žmogui! Ar tu tai supranti?
8. Žaibas blyksteli, žaibas gali trenkti ir į didelį geležinį kryžių į varpinę. Tačiau jei krikščionis, stovintis po šiuo geležiniu kryžiumi, turi tokį mažą kryžių ir sako: „Kristaus kryžiumi, išgelbėk mane savo jėga“, tada žaibas jam nepakenks. Pirmuoju atveju veikia gamtos dėsniai: žaibas trenkia į kryžių ir beldžiasi. Antruoju atveju toks mažas kryžius išlaiko tikintį žmogų, kuris pašaukė padėti kryžiaus galią.
9. „Jūs tikite ir prašote, bet jei neturite nuolankumo arba turite polinkį į puikybę, tada Dievas neduoda to, ko jūs prašote. Tikėti galima ne tik su " garstyčių sėkla "[220] , bet ir su kilogramu garstyčių, bet jei nėra tikėjimą atitinkančio nuolankumo, tai Dievas nesielgs, nes žmogui tai nebus naudinga. Jei yra išdidumas, tada tikėjimas neveikia.
10. Jeigu žmogus eina per gyvenimą su tikėjimu, be jokios abejonės ir prašo Dievo pagalbos, tai jam pamažu ima dėtis [stebuklingi] įvykiai: iš pradžių smulkūs, paskui daugiau, ir jis tampa ištikimesnis. Patirdamas dieviškąsias paslaptis, žmogus tampa teologu, nes jų neliečia protu, o išgyvena realybėje. Jo tikėjimas nuolat dauginasi jam judant kitoje erdvėje, dieviškų įvykių sferoje. Tačiau norint patirti Dievo slėpinius, senas žmogus turi būti atstumtas ir kokiu nors būdu grąžintas į būseną prieš nuopuolį. Kad tikėjimas būtų nepajudinamas, turi būti švelnus ir paprastas. Turime besąlygiškai tikėti, kad nėra nieko, ko Dievas negalėtų padaryti. Ir žinai, kaip tada kentėsi, išgirdęs, kad kažkas kažkuo netiki ar neabejoja,
11. Geronda, jei žmogus tiki, ar gali malda pakeisti kai kurių įvykių eigą?
„Jei turi didelį tikėjimą, gali daug ką pakeisti.
12. Geronda, aš nesijaučiu saugi, esu susirūpinusi.
- Apsaugokite save Dieve, mano vaike. O gal žinote tik automobilio saugos diržą? Ar tu nežinai Dievo saugumo? Kryžkite save ir prieš ką nors darydami pasakykite: „Mano Kristau, mano Ponia, Švenčiausioji Theotokos, padėk man“. Ar yra didesnis saugumas už pasitikėjimą Dievu? Patikėjęs save Dievui, žmogus nuolat iš Jo pildo super markės benziną, o jo dvasinė mašina niekada nesustoja: veržiasi ir veržiasi. Būkite kiek įmanoma dėmesingesni, melskitės, patikėkite save Dievui ir bet kokiais sunkumais Jis jums padės. Norėdami atsikratyti nerimo ir rūpesčių, supaprastinkite savo gyvenimą besąlygiškai pasitikėdami Dievu.
13. Padaryk kryžiaus ženklą, mano gerasis vaike, ir daryk, kaip tau liepta. Jei sakysite: „Per mūsų šventųjų tėvų maldas...“, tai tikrai jums nepadės vienas iš daugybės šventųjų? Niekada nepraraskite pasitikėjimo Dievu. Negnybkite savęs šiek tiek žmogiškos logikos: tokiu būdu jūs patys kankinatės ir trukdote teikti dievišką pagalbą. Jei po savo apdairaus žmogaus veiksmų patikėsite save ir visa, ką darote, Dievui, tai labai padės ne tik jums, bet ir kitiems. Puikus dalykas yra pasitikėti Dievu. Kartą keturios gydytojos paėmė iš manęs kraują. Pirmoji atėjo ir kankino, bet venos neradau. Antrasis toks pat. Ateina trečias – šios srities specialistas – be jokios naudos. Tuo metu pro šalį praėjo ketvirtoji: pamačiusi, kaip mane kankina, nusprendė pabandyti ir ji. Pirmiausia nustelbęs save kryžiaus ženklu, ji iš karto rado veną, nes prašė Dievo pagalbos. Likusieji tam tikru būdu pasikliovė tik savimi.
14. Turime pavesti Dievui vadovauti reikalų eigai, o sau – pamaldumą, kad įvykdytume savo pareigą. Žmogus kankinsis, jei nepasitikės Dievu tiek, kad visiškai atsiduos į Jo rankas. Paprastai iš pradžių žmonės griebiasi žmogiškos paguodos, o Dievo kreipiasi tik tada, kai nusivilia žmonėmis. Tačiau jei nenorime kentėti, tada prašysime dieviškos paguodos, nes tai vienintelė tikra paguoda.
15. Pasitikėjimas Dievu yra nuolatinė malda, kuri tinkamu laiku duoda dieviškų rezultatų. Ir tada natūralu, kad žmogus gyvena angelišką gyvenimą ir persipildo doksologija: „ Šventas, šventas, šventas kareivijų Viešpats “[223] . Nes pasitikėdamas Dievu žmogus gali padaryti savo gyvenimą dangišką. Jis giria Jį už viską ir, kaip iš gero tėvo, priima Jo vedimą. Priešingu atveju žmogus savo gyvenimą paverčia pragariška kančia. Puiku net šiame gyvenime jausti dangišką džiaugsmą.
Geronda, o kalbant apie kūno ar psichinę sveikatą, kiek reikia atsiduoti į Dievo rankas?
„Pirmiausia turime pasitikėti Dievu, o po jo – žmogumi, galinčiu mums padėti.
16. Geronda, koks ryšys tarp tikėjimo ir meilės?
„Pirmiausia yra tikėjimas, o tada ateina meilė. Norint mylėti, reikia tikėti. Žmogus negali mylėti to, kuo netiki. Todėl, norėdami mylėti Dievą, turite juo tikėti. Pagal esamą tikėjimą bus viltis, meilė ir pasiaukojimas dėl Dievo ir artimo. Karštas tikėjimas Dievu sukelia karštą meilę Jam ir Jo atvaizdui, mūsų artimui.Geronda, koks ryšys tarp tikėjimo ir meilės?
Daug tikėdami mes daug mylėsime.
17. Po meilės Dievui ateina auka. O kai pasiaukojama, tada žmogui pradeda dėtis dieviški įvykiai, stebuklai. Aukotis reikia ne dėl ko nors kito, o tik dėl Dievo, kuris sukūrė šią Visatą ir teikia mums tiek daug palaiminimų. Yra stabmeldžių: jie dievino gamtą, garbino saulę, upes ir nuėjo taip toli, kad aukodavosi dėl savo tikėjimo.Žmonės netiki, todėl ir nesiaukoja. Visas abejingumas prasideda nuo to. Vienas piktžodžiauja, kitas tiki puse ir kenčia. Norint tikrai džiaugtis, reikia tikėti ir mylėti.
18. Žmonės netiki, todėl ir nesiaukoja. Visas abejingumas prasideda nuo to. Vienas piktžodžiauja, kitas tiki puse ir kenčia. Norint tikrai džiaugtis, reikia tikėti ir mylėti.
19. Bet jei kas nors tiki savimi, tai yra arba savanaudiškumas, arba demoniškas apsėdimas.
SANTRAUKA:
1. Kristus nori, kad Juo būtų tikima be stebuklų, todėl Evangelijoje nėra daug smulkių detalių, aprašymų.
2. Reikia su meile tikėti Dievu ir nereikalauti stebuklų.
3. Tikėjimą stiprina malda ir prašymai Viešpačiui.
4. Viskas turi mus vestu prie Dievo, viską ką darome, matome ir panašiai, reikia įžvelgti Dievą: "gieda paukštis, - štai šį balsą davė Jis, kaip išmintingai jįį sukūrė ir pan. Ne tik gražiuose dalykuose, bet ir negražiuose, - VISUR. Iš visko semtis dvasinės naudos.
5. Stipri yra kryžiaus galia. Todėl jei kažkas blogo nutinka arba reikia kažką svarbaus daryti, - būtina su tikėjimu persižegnoti, ir viskas bus gerai. Apskritai, visada reikia naudoti kryžiaus ženklą.
6. Jei tiki be nuolankumo, tada Dievas tau nepadės.
7. Jeigu žmogus eina per gyvenimą su tikėjimu, be jokios abejonės ir prašo Dievo pagalbos, tai jam pamažu ima dėtis [stebuklingi] įvykiai: iš pradžių smulkūs, paskui daugiau, ir jis tampa ištikimesnis.
8. Tačiau norint patirti Dievo slėpinius, senas žmogus turi būti atstumtas ir kokiu nors būdu grąžintas į būseną prieš nuopuolį. Kad tikėjimas būtų nepajudinamas, turi būti švelnus ir paprastas. Turime besąlygiškai tikėti, kad nėra nieko, ko Dievas negalėtų padaryti.
9. Reikia nustoti nerimauti, bijoti, o pasitikėti Dievu, ir nustoti pasikliauti logika: "jei neužsisegsiu diržo, susižalosiu". Padaryk kryžių prieš bet kokį darbą ir pasitikėk Dievu.
Negnybkite savęs šiek tiek žmogiškos logikos: tokiu būdu jūs patys kankinatės ir trukdote teikti dievišką pagalbą. Jei po savo apdairaus žmogaus veiksmų patikėsite save ir visa, ką darote, Dievui, tai labai padės ne tik jums, bet ir kitiems. Puikus dalykas yra pasitikėti Dievu.
10. Turime pavesti Dievui vadovauti reikalų eigai, o sau – pamaldumą, kad įvykdytume savo pareigą.
11. Pasitikėjimas Dievu yra nuolatinė malda, kuri tinkamu laiku duoda dieviškų rezultatų. Ir tada natūralu, kad žmogus gyvena angelišką gyvenimą
12. Pirmiausia turime pasitikėti Dievu, o po jo – žmogumi, galinčiu mums padėti. Bet jei kas nors tiki savimi, tai yra arba savanaudiškumas, arba demoniškas apsėdimas.
13. Pirmiausia yra tikėjimas, o tada ateina meilė.
14. Po meilės Dievui ateina auka. O kai pasiaukojama, tada žmogui pradeda dėtis dieviški įvykiai, stebuklai. Aukotis reikia ne dėl ko nors kito, o tik dėl Dievo, kuris sukūrė šią Visatą ir teikia mums tiek daug palaiminimų.