Malda protu ir širdimi

1. Geronda, kai man skauda galvą, aš negaliu melstis.

– Jei skauda koją ir tuo metu peiliu įsipjaunate ranką, tuomet pamirštate skausmą kojoje ir galvojate apie savo ranką. Taigi, kai jums skauda galvą ir negalite melstis, pirmiausia pagalvokite apie savo nuodėmes, tada apie žmonių kančias, o tada jums ims skaudėti širdį. Širdies skausmas neutralizuos galvos skausmą, ir jūs imsite širdimi melstis už save ir už visą pasaulį.

2. Geronda, ką daryti, kad mintys nesiblaškytų šen bei ten?

„Sunku pažaboti protą, kuris veržiasi didesniu nei šviesos greičiu. Reikia „paimti jį už rankos“ ir vesti pas kenčiančius, ligonius, apleistus, mirusiuosius. Tada protas, kuris visa tai mato, beldžiasi į širdį ir, kad ir koks bejausmis jis būtų, jis suminkštėja, o malda tampa nuoširdi. Tada vyras su ašaromis prašo Dievo pagalbos. Bet jei žmogus apie visa tai galvoja ir neužjaučia – jo neliečia nei žmogiškos bėdos, nei pasmerktųjų kančios, nei jų sielų kančios, vadinasi, tokiam žmogui visko yra apstu, jis gyvena sočiai. , o kūniška išmintis ir nusilpęs žmogus jame labai stiprus.

3. Kodėl sakau, kad kažkieno skausmą reikia paversti savo paties? Protas turi atsigręžti į kito skausmą ir tada melstis. Priešingu atveju pasirodys kažkas negyva. Pavyzdžiui, protu sakai, kad yra sergančių žmonių ir reikia už juos melstis, bet nei protas, nei širdis čia nedalyvauja. Bet jei tau kas nors skauda, ​​tai protas nuolat apie tai galvoja. Tas pats, jei kito žmogaus skausmą padarysite savo, tai protas jame bus nenumaldomas.

4. Gali išsiblaškyti. Tai priklauso nuo to, kaip stipriai jaučiamas skausmas. Pavyzdžiui, namuose, kur yra ligonis, kuriam buvo pašalintas apendicitas: šalia jo kurį laiką pasėdės artimieji, galės dainuoti, šokti, o paskui jau kiekvienas eis savo reikalais. Kitas dalykas, jei žmogus po operacijos susirgo vėžiu: čia didelis sielvartas, kurio niekas negali pamiršti nė minutei. Tik tie, kurie nesupranta situacijos rimtumo, gali pamiršti save. Taigi, kai buvau maža ir vieną dieną sunkiai sergančią seserį parvežė namo, beveik mirusią, paėmiau armoniką, atsisėdau šalia ir pradėjau groti – nesupratau, kokioje kritinėje situacijoje ji atsidūrė.

5. Pagalvokite apie gedinčius žmones, užjauskite juos ir pradėkite melstis.

6. Geronda, kodėl aš meldžiuosi be šilumos?

– Kadangi esi išsibarsčiusi išorėje, tavo širdis yra kitoje vietoje; nėra šokinėjimo, meilės Dievui, todėl malda išeina silpna. Dievo meilė surenka protą širdyje, ir tada žmogus praranda protą.

7. Visas dvasinio gyvenimo pagrindas yra tas, kad žmogus apvalytų savo širdį, kad priimtų Kristų ir pažabotų protą, džiugintų jį širdyje. Jei protas džiaugiasi širdimi, jis nenorės palikti širdies kaip vaikas; jei nuneši į saldainių parduotuvę, ji nenorės išeiti.

SANTRAUKA:

1. Taigi, kai jums skauda galvą ir negalite melstis, pirmiausia pagalvokite apie savo nuodėmes, tada apie žmonių kančias, o tada jums ims skaudėti širdį.

2. Norint nesiblaškyti mintyse, reikia pagalvoti apie ligonius, vargšus, kenčiančius, mirusiuosius ir širdis suminkštės, o malda tampa nuoširdi. O jei tai nepadeda, vadinasi žmogus gyvena labai sočiai, komfortiškai ir jį užvaldė kūniška išmintis,

3. Kito žmogaus skausmą reikia paversti savo skausmu, ir tada melstis, o kitaip tai bus negyva. Nes jei tau kažką skauda, tada nuolatos apie tai galvoji. Jei nejauti skausmo stiprumo ir rimtumo, - tada protas išsiblaškęs. Pvz, kai sesė guli lovoje ir kenčią stiprų skausmą, tu kalbi jai apie save arba tuščius dalykus.

4. Malda be šilumos yra tada, kai protas būna išsibarstęs išorėje.

5. Visas dvasinio gyvenimo pagrindas yra tas, kad žmogus apvalytų savo širdį, kad priimtų Kristų ir pažabotų protą, džiugintų jį širdyje.