1. Geronda, ar visi turi angelą sargą?
Taip, per krikštą Dievas kiekvienam žmogui dovanoja po angelą sargą.
– Nekrikštieji neturi angelo sargo?
— Nekrikštytuosius saugo Dievas, bet jie neturi angelo sargo; turi tik pakrikštytieji. Jis juos priima per krikštą, o paskui lydi visą gyvenimą.
2. Geronda, ar angelas sargas mums visada padeda?
„Nuo mūsų priklauso, kokios pagalbos iš jo sulauksime. Jei bandysime stovėti ant tvirtos žemės, angelas pasistengs ir gali mus išgelbėti nuo pavojaus. Jei darysime tai, ką privalome daryti, angelas sargas padarys tai, ką privalo. Daug stebuklų įvyko padedant angelams. Būdavo, kad jaunimas buvo saugomas nuo nuodėmės ir t.t.
Kokią galią turi angelas! Jis padeda net savo tylėjimu. Vieną dieną atsidūriau aklavietėje. Iš nevilties atrodė, kad jie plaktuku beldžiasi į mano galvą – dar truputį, ir ji įskils. Akys tiesiai iš lizdų, ypač dešinės. Skausmas, nepakeliamas skausmas! Aš raitydavausi ir raitydavau iš skausmo. Nežinojo ką daryti. Meldžiausi ir prašiau Dievo, kad parodytų man kokį nors būdą išeiti iš šios aklavietės. Staiga prie dešiniojo peties pamatau angelą sargą. Jis atrodė kaip dvylikos metų berniukas. Su labai gražiu apvaliu veidu ir apvaliomis akimis. Koks veidas! Tai tiesiogiai spinduliavo šviesą! Tik iš jo buvimo skausmas ir visas sunkumas pasitraukė ne iš džiaugsmo, o per malonės veikimą. Džiaugsmas skausmo neišvaro, tu išgyveni skausmą ir tuo pačiu džiaugiesi, bet Dieviškoji malonė!.. Puikus poelgis! Neįmanoma apibūdinti! „Jei taip, tai ne tik plaktuku, ir net su plaktuku tegul tau trenkia į galvą! Dėl to negaila pamesti galvos! Ir tada taip pat buvo išeitis iš aklavietės, kuri, pagal žmogišką samprotavimą, neatsirado.
3. „Melskitės už mane šventųjų Dievo tėvų, kad jie man padėtų, ir aš melsiuosi, kad jūs juos mylėtumėte. Jei galite, kiekvieną dieną skaitykite tos dienos šventojo gyvenimą, kad užmegtumėte ryšį su visais šventaisiais.
4. Geronda, kaip žmogus gali susidraugauti su kokiu nors šventuoju?
„Reikia įgyti giminystės ryšį su šventuoju. „Šventojo garbinimas yra šventojo pamėgdžiojimas“, [48] sako šv. Bazilijus Didysis.
5. Kodėl, Geronda, šventosios relikvijos nekvepia visą laiką?
– Dėl įvairių priežasčių. Viena vertus, žmogus, kuris gerbia relikvijas, gali būti didelis nusidėjėlis, ir relikvijos taps kvapnios jo labui: kad jis atsiverstų, atgailautų. Kita vertus, žmogus gali būti doras, bet relikvijos nebus kvapnios, kad netaptų išdidus. Priešingu atveju doras žmogus užuodžia relikvijų kvapą – tarsi šventasis jam padovanotų skanėstą!
– Geronda, kai kas abejoja, kad relikvijos kvepia.
– Kaltas racionalus požiūris. Šventųjų relikvijos turi dieviškąją malonę. Žiemą vieta prie Panagudos kvepia. O Katunakoje, kur gyvenau [50] , šalia Šv. Baziliko celės, vienoje vietoje tvyrojo kvapas. Nebėra ląstelės, tik akmenys. O kiek ten tikriausiai yra šventų relikvijų! Ir kas žino, kada Dievas juos atskleis!
6. Kas? Izaoko tėvas? „Nuo šventojo Izaoko“ – reikia pasakyti! Kai kalbame apie kunigą Izaoką, sakome „Tėve Izaokas“, bet šventuosius vadinsime tik vardais? Bevertis. Jūs negalite melstis, pavyzdžiui, Šv. Jurgio ir sakyti: „Yura, padaryk man tą ir aną“. Tai jau arogancija. Vienam pasauliečiui daviau dalelę sąžiningų Šv. Arsenijaus relikvijų, o tada jis pasakė: „Arsenijau, Arsenijau...“ Turi būti kažkoks saikas!
7. Galbūt, Geronda, jis tai padarė iš paprastumo?
Ar tai paprastumas? Net su vyresniu žmogumi taip elgtis negalima. Net jei jis būtų jo tėvas, vis tiek to negalima pasakyti. Net jei jis dvejais metais vyresnis, vis tiek nedera, nes šventasis Arsenijus buvo kunigas. Ypač dabar, kai jis yra šventasis! Tą patį pasakė ir kitiems. Vyras net neturėjo elementarios pagarbos!
8. Geronda, ką turėčiau daryti, kad pajusčiau didesnį intymumą su šventuoju, kai aš pabundu kameroje šventojo, kurį gerbiu, šventės išvakarėse?
„Pirmiausia perskaitykite šventojo gyvenimą. Tada perskaitykite iš Menaion [52] visas šventojo kanono eilutes, kuriose kalbama ir apie jo gyvenimą. Žinoma, Menajono kanonai yra daugiau šlovinimo dainos šventojo garbei. Pagrindinė malda yra „Šventasis Tėve... melski už mus Dievą“, kurią sakome prieš kiekvieną eilutę. Tada paprašykite šventojo pagalbos įvairiems poreikiams ir pagal išgales pasidarykite nusilenkimus, melskitės su rožiniu ir pan., svarbiausia, kad melskitės.
9. Geronda, aš jaučiu didesnę pagarbą evangelistui Jonui Teologui nei šventajam, kurio vardą nešioju.
Bet kuriuo atveju jūsų šventasis jums nepavydi, nes jūs labiau mylite ir gerbiate šv. Joną teologą; ne tik todėl, kad turėtumėte jį gerbti kaip hesichasto globėją, bet net jei jis nebūtų jūsų globėjas, jūsų šventasis, kaip ir bet kuris kitas šventasis, džiaugiasi, kai širdyje prisirišame prie kurio nors šventojo ir sulaukiame iš jo pagalbos.
Šventieji yra šventieji, ir jie neturi žmogiškų aistrų, žmogiško smulkmeniškumo. Kaip žmogus jaučiasi, taip jam duota. Kažkas gali paprašyti kokio nors didžiojo šventojo pagalbos ir ją gauti, o kažkas paprašo mažai žinomo šventojo ir vis tiek sulaukia pagalbos, nes abiem atvejais veikia Dievo jėga.
10. Jei kuriam nors šventajam yra ypatinga pagarba, vadinasi, šventasis vienaip ar kitaip kalbėjo žmogaus širdyje. Kiekvienas žmogus gali turėti ypatingą meilę kokiam nors šventajam, o kai jam kas nors atsitinka, jis sulaukia pagalbos per šventojo maldas. Tai gali būti rimta arba ne.
11. Kaip gali būti, Geronda, kad šventasis vienu metu buvo dviejose vietose?
— Tik Dievas yra visur; šventieji juda iš vienos vietos į kitą tokiu greičiu, kad atstumai panaikinami; jiems nėra artimų ir tolimų atstumų. Kai gulėjau tuberkuliozės sanatorijoje, su manimi gulėjo vienas vargšas, jis daug metų sirgo, jo vardas buvo Kharlampy. Jis netgi susižadėjo su ten dirbusia medicinos sesele. Tada gydytojai neturėjo galimybių gydyti tuberkuliozės, jam grėsė mirtis. Jo motina su sielvartu nuėjo melstis į Šv. Paraskevos vienuolyną. Kharlampy tuo metu buvo intensyviosios terapijos skyriuje ir niekam nebuvo leista su juo matytis, net jo nuotakai. Čia mama paskambina nuotakai ir sako: „Nesijaudink. Šventoji Paraskeva man pasakė, kad Kharlampy pasveiks. Ir dar pasakė: „Dabar aš važiuoju į tuberkuliozės sanatoriją Lamijoje, ten irgi žmogui gresia pavojus“. Tuo pačiu metu Kharlampy jautėsi geriau. Seselė paskambino Lamiai ir jie jai pasakė: kad tuo pat metu per stebuklą pradėjo sveikti sergantis žmogus, kurio būklė buvo kritinė. Kokiu greičiu judėjo šventoji Paraskeva! Jei automobilis važiuotų tokiu greičiu, jis subyrėtų. Ir šventoji nedegino benzino, neištrynė gumos!
12. Geronda, man skauda dantį.
- Kas iš to, kad šiek tiek skauda; naudinga jums. Perskaityk vieną rožinį šventajam Antipui, kuris padeda nuo dantų skausmo, ir tau viskas praeis.
- Geronda, meldžiausi, bet nieko neatsitiko.
„Atrodo, kad kažkas negerai. Jei jam pasakysite: „Nuo šios dienos aš būsiu dėmesingesnis viskam“, tada šventasis iš karto padės. Šventasis Antipas yra didis šventasis! Jis patiko Dievui!Antipas yra mano ištikimas liudytojas[58]",– sako Apokalipsė [59] .
13. Geronda, aš dažnai pametu daiktus, o paskui sugaištu daug laiko, kad juos surasčiau.
– Kodėl nesimeldžiate šventajam Minui, juk tai jo specialybė? Šventasis Mina iš karto atskleidžia pasiklydusįjį ir visai nereiklus! Kai gyvenau bendrabutyje [61] , kažkada pamečiau celės raktą – tada celes rakinome, nes į vienuolyną eidavo daug įvairių pasaulio žmonių. „Viskas gerai“, – samprotauju, „eisiu į dailidė“. Žiūrėk, nėra dailidės rakto. Jis ruošėsi eiti į dirbtuves, kur gamino balnelius mulašiams, bet rakto irgi nebuvo. – Kur dabar eiti? - pagalvok. Nuėjau ir uždegiau žvakutę į Šventąjį Miną ir iškart radau visus raktus ten, kur nesitikėjau. Viena žvakė ir užsisakyk! Ir už vieną žvakę šventieji dėkoja.
14. Tai apskritai visų šventųjų darbas – padėti ir apsaugoti mus, nelaiminguosius, nuo matomų ir nematomų negandų. Mūsų darbas – stengtis gyventi dvasinį gyvenimą, neliūdinti Viešpaties, uždegti lempas šventiesiems ir prašyti jų pagalbos. Šiame gyvenime mums reikia pagalbos, kad galėtume priartėti prie Kristaus. Kitame gyvenime, jei Dievas nusipelno būti šalia Jo, nebereikės varginti šventųjų ir nereikės jų prašyti pagalbos.
15. Geronda, aš norėčiau pamatyti šventąjį Arsenijų.
„Tavo noras pamatyti šventąjį Arsenijų yra rizikingas, nes priešas gali pateikti tau fantaziją, o mintis ims sakyti, kad tu neva reprezentuoji kažką iš savęs, nes tau buvo garbė pamatyti šventąjį. Tada, kai priimsi šį „kažko įsivaizduojimą“, priešas per fantaziją nuolat suks filmus tavo mintyse. Todėl gerbk šventąjį Arsenijų, bet nemėgink jo matyti. Ar jis ateis pas jus, ar ne, yra jo reikalas.
16. Šventųjų buvimas yra tikras! Net kai mes jų nerandame, jie mus suranda. Kai persikėliau iš Šventojo Kryžiaus kameros į Panagudą, kaliva buvo apleista. Kažkaip sutvarkiau vieną kambarį, kad būtų kur gyventi. Aš atsinešiau visus savo daiktus. Menajonai vis dar buvo dėžėse. Atėjo laikas vakarienei. Bet kur man rasti Menajoną!.. Pasiėmiau kalendorių, kad rytoj pažiūrėčiau, kokio šventojo atminimą. Bet akiniai kažkur dingo, kalendoriaus raidės mažos, ir aš negalėjau suprasti šventojo vardo, kad galėčiau skaityti Vėlines prie rožinio. Keturiasdešimt penkias minutes aš ieškojau; nieko. „Taigi visas laikas praeis, kol aš ieškau; Verčiau skaityčiau: „Dienos šventieji, melskitės už mus Dievo“, – pagalvojau. Prie rožinio perskaičiau maldas Kristui ir Dievo Motinai, o tada pradėjau sakyti: „Dienos šventieji, melskitės už mus Dievą“. Naktimis, kad negaištų laiko ieškant akinių, melsdavosi taip pat: „Dienos šventieji, melskitės už mus Dievą“.
SANTRAUKA:
1. Angelą sargą turi tik krikštyti žmonės
2. Kokią pagalbą gausime iš angelo, priklauso nuo mūsų, - kaip tirtai stengiamės gyventi dvasinį gyvenimą.
3. Jei nori užmegzti artimą ryšį su šventuoju, reikia jį mėgdžioti.
4. Šventųjų relikvijos nekvepia visada, bet priklauso nuo įvairių dalykų: vieniems naudinga užuosti jų kvapą, o kitiems naudingiau neužuosti.
Racionalus požiūris trukdo tikėti, kad relikvijos kvepia.
5. Šventųjų relikvijos turi Dievišką malonę.
6. Jei gerbiame šventąjį, tai visada sakysime: "Šventoji Matrona, o ne tiesiog matrona ar palaiminta Matrona". Pvz, jei būtų gyvas kunigas Izokas, galime jį vadinti TĖVU Izoku, bet mirus ir tapus jam šventuoju, - NE.
7. Kad turėtų intymumą su savo šventuoju, jo minėjimo išvakarėse reikia skaityti jo visą gyvenimo aprašymą, tada paprašyti melstis už mūsų poreikius, patiems melstis ir kalbėti rožančių. Svarbiausia melstis.
8. Šventieji nepavydi, kai mylime kitus šventuosius labiau ne savo globėją. Šventieji yra šventieji, ir jie neturi žmogiškų aistrų, žmogiško smulkmeniškumo
9. Tik Dievas yra VISUR. Šventieji gali vienu metu būti keliuose vietose, nes jie juda labai greitai.
10. Jei skaudą dantį, tai yra tau naudinga, bet gali pasimelsti šventajam, kuris gydo dantis. Jei nieko neįvyko, vadinasi prašymas nenuolankus ir ne iš širdies.
11. Melskis šventąjam Minui, kai pameti daiktus, jis greitai parodys, kur jis yra. Kitaip sugaišime daug brangaus laiko, kurį galėjome skirti maldai.
12. Gerbk šventuosius ir stenkis nenorėti jų pamatyti, nes taip gundai velnią tau pateikti iškreiptus vaizdus.