1. Nusižemink prieš Dievą ir nuolankiai prašyk atleidimo už savo nuodėmes. „Kaltas, kalbėk, mano Dieve, aš nedėkingas, aš tave nuliūdinau. Aš atsiprašau". Tačiau pasakykite tai su vidiniu atgaila, o ne išoriškai. Būtent tokius drabužius reikia apsivilkti kalbėdamas su Dievu. Jei taip nėra, atrodo, kad sakai Dievui: „Kaip sekasi? Na, kas naujo? Jei turime prašyti atleidimo iš žmogaus, kuriam nusidėjome, tai juo labiau turime prašyti Dievo atleidimo už savo kasdienes nuodėmes.
2. Ar tai reiškia, Geronda, kad tau reikia galvoti apie nuodėmes, kurias darau kiekvieną dieną?
– Pirmiausia prašykite Dievo atleidimo už nuodėmes, kurias padarėte per dieną, o tik tada pagalvokite apie savo nuodėmingumą apskritai. Taigi jūs nusižeminate ir tik tada pradedate reikšti savo prašymus. Maldą pradedu žodžiais: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui“ [18] . Kartoju tai kelis kartus pašnibždomis ir tada pradedu melstis. Kartą paprašiau Dievo išmokyti mane melstis. Ir tada aš turėjau viziją apie septyniolikos metų jaunuolį, kuris meldėsi. Jis privedė mane iki visiško atgailos! Jis taip verkė ir meldėsi, kad aš buvau nustebęs ir šokiruotas. Pradėjo nuo išpažinties: „Esu nedėkingas, nepataisomas...“ Tada pasakė: „Ką aš galiu daryti su savimi, būdamas tokioje būsenoje, Dieve, jei tu man nepadedi? Ir tada jis pradėjo teikti prašymus.
3. Norint bendrauti su Dievu ir rasti ramybę, reikia rūpintis savimi ir nuolat budėti, kad suprastum savo klaidas, atgailautum ir prašytum atleidimo. Priešingu atveju, net jei maldos metu jaučiate tam tikrą džiaugsmą, tai nebus dvasinis džiaugsmas. Jumyse nebus dvasinio pakilimo, kuris kyla iš bendrystės su Dievu.
4. Kartais, seniūne, kai pradedu melstis, viduje jaučiu kažkokį neramumą.
„Jei jaučiate vidinį neramumą ar širdies sustingimą, žinokite, kad nuliūdinote kokią nors seserį ir dėl to jaučiate kaltę dėl savęs. Jei paprašysite jos atleidimo, nerimas išnyks.
- Geronda, kodėl malda negali nuvyti šio nerimo? Ar reikia prašyti atleidimo?
„Žiūrėk, jei kokią seserį nuliūdini, šito klausimo neišspręsi vien malda. Turite eiti, nusilenkti jai ir paprašyti atleidimo. Jei nenusilenki seseriai, tai kameroje padaryk bent tris šimtus nusilenkimų, tai nepadės. Taigi šie klausimai nėra išspręsti.
„Pirmiausia susitaikyk su savo broliu“, [ 19] sako Evangelija, o tada atnešk savo dovaną. Tik jei šiuo metu nerandate savo sesers, bet atgailaujate dėl to, ką padarėte, ir esate pasirengęs prašyti jos atleidimo per pirmąjį susitikimą, tada jūsų malda bus priimta Dievo.
5. Gal, seniūne, aš pateisinu savo nuodėmę ir todėl galiu melstis?
Kas tai per malda? Tik jei žmogus kaltina save dėl to, kas įvyko, ir sako seseriai: „Palaimink“[20], tik tada ateina Dievo malonė ir jis galės bendrauti su Dievu.
6. Ir yra. Kai žmogus meldžiasi teisingai, tada malda yra „teismas prieš teismą“. Kas yra dvasiškai sveikas, jei pradėdamas melstis pajunta suakmenėjimą širdyje, jis ims ieškoti jo priežasties, kad jį pašalintų. Kodėl aš taip jaučiuosi, klausia jis savęs. „Gal ką nors pasmerkiau ar priėmiau mintį apie pasmerkimą ir pats to nepastebėjau? Gal šmėstelėjo mintis apie pasididžiavimą, o gal manyje slypi kažkoks troškimas, neleidžiantis bendrauti su Dievu?
— O jeigu, Geronda, jis nieko neras?
– Neįmanoma, kažkas turėjo būti. Jei jis kapstytis archyve, tai yra, išbandys save giliau, ras bylą ir supras, kuo kaltas.
7. Ar jis išbandys save ar prisipažins Dievui?
– Ką prisipažinti, jei jis nežino, ką padarė? Pirmiausia reikia išbandyti save. O jei ir tada žmogus nieko neranda, tegul atsiklaupia, du ar tris kartus nusilenkia ir sako: „Dieve mano, aš turbūt kažkaip suklydau. Apšviesk mane, kad suprasčiau, kas tai yra“. Kai tik jis taip pasakys, pagundos miglą tuoj išsklaidys nuolankumas – ir jis suras priežastį. Matydamas žmogaus nuolankumą, Dievas siunčia savo malonę, o jos nušvitęs žmogus tiksliai prisimena, kuo nusidėjo ir pasitaiso.
– Geronda, kas mums padeda būti nuolatinėje bendrystėje su Dievu?
– Labai padeda vidinė ramybė. Kai siela tvarkinga, pati malda juda. Taigi nepyk ant niekuo. Jei apie ką nors galvojate neteisingai, prisipažinkite jo abatė. Pašalinkite ir visas kitas neteisingas mintis, o vietoj jų atneškite geras mintis. Geros mintys išvalo kelią ir malda vyksta lengva.
SANTRAUKA:
1. Prieš maldą, pirma nusižemink prieš Dievą ir nuolankiai prašyk atleidimo už savo nuodėmes. „Kaltas, kalbėk, mano Dieve, aš nedėkingas, aš tave nuliūdinau. Aš atsiprašau". Pasakykite tai su vidiniu atgaila. Pirma nusižeminti, išpažinti savo nuodėmes, o tik tada melstis ir teikti prašymus.
2. Norint bendrauti su Dievu ir rasti ramybę, reikia rūpintis savimi ir nuolat budėti, kad suprastum savo klaidas, atgailautum ir prašytum atleidimo.
3. Jei maldos metu, imi jausti vidinį neramumą, vadinasi, kažkuo nusidėjai Dievui ar savo artimui, ir jauti kaltę. Tokiu atveju, būtina paprašyti atleidimo to žmogaus, ir nerimas išnyks.
4. Pirma reikia susitaikyti su artimu, o tik tada melstis. Priešingu atveju, nerimas nedings ir Dievas neišgirs mūsų maldų. Tik kai nėra galimybės atsiprašyti, tada užteks maldos Dievui dėl šio įvykio.
5. Jei maldos metu jauti kietą širdį ar nedėmesingumą, ar tingumą maldai, reikia ieškoti priežasčių, ir tą priežastį pašalinti. Nes ji visada yra.
6. Pirma reikia save ištirti, išbandyti, o tik tada prisipažinti Dievui. O jei neišeina save suprasti, prašyti Dievo pagalbos, kad apšviestų.
7. Reikia nuolatos būti vidinėje ramybėje, - su visais būk taikoje, nieko negeisk, būk paklusnus.