1. Tu, šiek tiek pasimeldus už save, prisimink apie visą nelaimingą pasaulį, apie tuos, kurie nutolo nuo Dievo, apie tuos, kurie mirė, kurie nepasinaudojo laiko, kurį jiems davė Dievas, suartėti.
2. Kartą per didžiulę sausrą vienuolis [81] Atone meldėsi taip: „Mano Dieve, prašau, duok man lietaus. Ne mums; mes esame vienuoliai ir pasižadėjome gyventi laimėdami. Pasigailėkite vargšų pasaulio žmonių, kurie kenčia ir vėl dovanoja mums dėl jų stokos. Jei dvasiškai būčiau tvarkingas, tu būtum mane išgirdęs ir žmonės nebūtų kentėję. Aš žinau, kad esu didelis nusidėjėlis; bet ar teisinga, kad dėl manęs kentėtų kiti? Padėk jiems. Jie neturi laiko melstis; Šiek tiek meldžiuosi už juos“. Po pusantros valandos lijo visoje Makedonijoje, Tesalijoje ir Atone!
3. Geronda, kai meldžiu ramybės, mintis byloja, kad tampu Dievui šlykštus, nes palieku mirusiuosius ir einu laidoti svetimų [82] .
– Ar nelaidojote savo mirusiųjų, kai tapote vienuole? Kalbėk taip: „Dieve mano, kam klausyti manęs, neverto savo tarno? Bet ar negaila pasaulio žmonių, kurie taip kenčia ir kenčia? Prašau padėti jiems“. Kai žmogus meldžiasi už savo artimą su meile ir nuolankumu ir kovoja su savo nuodėmingumo sąmone, tada Dievas nejaučia jam pasibjaurėjimo, o, priešingai, padeda jam ir kitiems. Dievas nekenčia žmogaus, kuris laiko save šventuoju ir meldžiasi už kitus, laikydamas juos nusidėjėliais.
4. – Taip, jie jaučia, kad aš jiems gaminu „žemės drebėjimą“, ir yra šokiruoti. Kai malda atliekama su užuojauta, net nepažįstami žmonės tai jaučia.
– Geronda, kada mūsų malda už kitus labiausiai patinka Dievui?
Kai mes tai jaučiame. Ir mes tai jaučiame, kai pastatome save į kitų vietą. Jei atsidursime ligonio ar mirusiojo vietoje, tai padės mums melstis su užuojauta; užuojauta nusileidžia į širdį, ir mūsų malda tampa nuoširdi.
5. Geronda, kai paskendu mintyse, negaliu melstis.
„Kodėl, mano brangioji, taip prisirišai prie savęs, kad net negalvoji apie kenčiančius žmones. Ar žinote, kiek yra iširusių šeimų, kiek vaikų išmeta į gatvę ir gyvena vaikų namuose be motiniškos meilės? Kiek žmonių šiuo metu šaukia: „Pagalba! - o šalia nėra žmogaus, kuris galėtų jiems padėti? Kiek žmonių nuskęsta jūroje, kiek nusižudo, kiek kenčia? Labai daug žmonių, kuriems reikalingos vienuolių maldos, o brangų laiką švaistome beprasmiškoms mintims ar vaikiškam verkšlenimui ir net tiesioginės dvasinės pareigos nėra tinkamai vykdomos. Žiūrėk, nustokite koncentruotis tik į save, tegul kažkieno skausmas tampa jūsų. Taip rasite ramybę, gausite atpildą iš Dievo ir padėsite kitiems.
6. Geronda, ar yra didesnis susidomėjimas nei žmogaus kančia?
– Ne, bet jei pagalvoji apie žmogaus kančias apskritai, tai nepadeda. Pagalvokite apie konkrečius žmones, kuriems labai reikia, tada tapsite užjaučiantys ir malda bus nuoširdi. Paimkite vieną atvejį, kuris jums kelia didžiausią nerimą, o tada pagalvokite apie kitus. Pavyzdžiui, kare yra daug sužeistųjų. Gera, kai gali pagalvoti ir užjausti visas aukas, jų net nematęs. Bet jei nematęs negali užjausti, tuomet pravers, jei sutiksite, tarkime, pirštą pametusį žmogų ir pasimelsite: „Tik pagalvok, šis žmogus tapo neįgalus, liko be rankos ar be kojos! O kiek tų nelaimingųjų, kurie neturi rankų, kojų! Viena yra išgirsti per žinias, kad traukinys nuvažiavo nuo bėgių, o kitas – savo akimis pamatyti nubėgusį traukinį ir žuvusius žmones. Kai meldžiatės dėl konkretaus poreikio,
7. Geronda, ar geriau ilgai ko nors melstis ar pereiti nuo vieno prašymo prie kito ir taip patekti į viso pasaulio kančias?
Kodėl priimti tik vieną peticiją? Geriau daug: vienas, kitas, trečias, vienas po kito. O tada apskritai galvoti apie pasaulio kančias ir melstis. Tai patinka Dievui, nes kalba apie dvasinį kilnumą.
8. Koks, Geronda, kriterijus, kad aš pakankamai meldžiausi?
- Melskis tol, kol tau trukdys. Kalbant apie kiekį, tai priklauso nuo to, kiek laiko turite. Tačiau svarbiausia ne tai, kiek žmonių meldžiasi, o tai, kaip meldžiasi. Gali melstis ilgai ir galvoti, kad meldžiasi, bet iš tikrųjų tu nesimeldi, nes maldoje tu nesigaili. Ir kas nors gali melstis neilgai, bet jo malda yra tikra, nes ji atliekama su atgaila ir nuolankumu. Bet jei yra ir kiekybė, ir kokybė, tai pamaldi siela gauna dvigubą Dievo malonę.
9. Geronda, dabar sergant kokia taisykle turėčiau vadovautis?
- Jei galite, tyliai giedokite giesmes ar sukalbėkite maldą ir prašykite Dievo sveikatos sau ir kitiems žmonėms, kuriuos, kaip polinkį sirgti, galite jaustis geriau. Dabar jums sudarytos visos sąlygos maldai ir net kentėjimui, o tai labai svarbi prielaida norint melstis su užuojauta ligoniams ir nuoširdžiai maldai. Tiesą sakant, tai yra pagrindinis vienuolio verslas. Jei tai suprasi, neliūdėsi, o nepaliaudamas melsi, dėkodamas Dievui.
10. Geronda, jei Dievas žino, kas naudinga ligoniams, tai kodėl turėtume melstis?
– Reikia prašyti Dievo, o jei pasveikimas ir gyvenimo pratęsimas bus sielos išganymui, tai tuoj pat padės Gerasis Dievas. Bet jei deja Jo neklausia, liga vystysis natūraliai.
11. Dievas duoda didelę paguodą tiems, kurie dvasiškai užjaučia ir kenčia už kitus, nes kitaip žmogus neištvers. Ar žinote, kaip man skaudu gauti tiek daug laiškų iš žmonių, turinčių tiek daug problemų? Burnoje kartumas ir nuodai, o tada nesinori nieko valgyti. Tačiau iš to skausmo kyla tikras džiaugsmas. Dievas apdovanoja paguoda, proporcinga kančiai; guodžia su tokia paguoda, kad negali pakęsti. Ir nors anksčiau kentėjai ir verkėte dėl kito, dabar jums smagu. Tarsi gerasis Dievas tau sakytų: „Nesijaudink, mano vaike, aš išgirdau tavo prašymą“.
SANTRAUKA:
1. Truputi pasimeldus už save, melskis už visą pasaulį, aplink tave esančius ir savo artimuosius.
2. Kai žmogus meldžiasi už savo artimą su meile ir nuolankumu ir kovoja su savo nuodėmingumo sąmone, tada Dievas nejaučia jam pasibjaurėjimo, o, priešingai, padeda jam ir kitiems. Dievas nekenčia žmogaus, kuris laiko save šventuoju ir meldžiasi už kitus, laikydamas juos nusidėjėliais.
3. Dievui patinka mūsų malda už kitus, kai mes už juos meldžiamės su užuojauta, įsijausdami į jų vietą, - malda tampa nuoširdi.
4. Reikia per daug į save nesusikoncentruoti (per daug tuščiai nemąstyti, nepasiduoti verkšlenimui), ir daugiau galvoti apie kenčiančius žmones, įsijausti į jų kančia ir melstis už juos.
5. Reikia pasiimti konkrečius žmones ar atvejus, kuriuos galiu realiai patirti, įsijausti ir pasimelsti už juos. Pvz, melstis ne abstrakčiai už kitų kančią, bet už kažką konkrečiai, kas yra arti manęs. Taip galima patirtį kito kančią pačiam.
6. Svarbu ne kiek daug meldiesi už kitus, o KAIP.
7. Kai sergi ir negali atlikti ryto/vakaro maldų, tada reikia tyliai giedoti, sukalbėti maldą, prašyti Dievo pagalbos. Labai gerai tada melstis už ligonius, kai pats sergi, nes tada geriausiai supranti kitų skausmą.
8. Reikia melstis už ligonių sveikatą, kad Dievas jiems prailgintų gyvenimą ir padėtų jų sielai, jei natūrali liga veda prie mirties. Dievas gerbia kiekvieno žmogaus pasirinkimą ir leidžia jam eiti savo keliu, bet savo maldomis, galime išprašyti Jo pasigailėti ligonio..
9. Dievas duoda didelę paguoda tiems, kurie dvasiškai kenčia ir užjaučia kitus, Jis duoda jiems didelę paguodą.