JIDIŠLANDAS יידישלאנד
Polina Pailis
ESTERA LURJĖ KAUNE –
JAUNOS DAILININKĖS GYVENIMO VINGIAI *
Estera Lurje (אסתר לוריא) gimė 1913 m. Liepojoje. 1917 m. jos šeima apsigyveno Rygoje. Nuo 15 metų Lurjė pradėjo profesionaliai mokytis tapybos meno. 1931–1934 m. dailininkė tęsė studijas Briuselio dekoratyvinio meno institute, vėliau – Antverpeno karališkojoje vaizduojamojo meno akademijoje. 1934 m. su tėvais repatrijavo į Erec-Israelį, kur jaunos dailininkės kūryba klostėsi labai sėkmingai. 1937 m. Tel Avive įvyko pirma jos personalinė paroda. 1939 m. Lurjė grižo į Europą tobulinti savo piešimo gebėjimų. Tais pačiais metais atvažiavusi pas gimines į Kauną, pradėjo lankyti Justino Vienožinskio tapybos studiją. 1941–1944 m. buvo įkalinta Kauno gete (koncentracijos stovykloje), jį likvidavus išsiųsta į Štuthofą. Tik 1945 m. liepą grįžo į savo tėvynę. Sukūrė šeimą, daug metų pasireiškė kaip gabi ir savotiška menininkė. Estera Lurjė mirė 1998 m.
Būdama Kaune E. Lurjė surengė dvi personalines parodas. Pirma buvo eksponuojama Lietuvos dailininkų sąjungos patalpose nuo gruodžio 23 d. iki sausio 9 dienos. Buvo eksponuojami 44 darbai, taip jų keli, skirti Lietuvai: gamtos vaizdai, peizažai, portretai.
Parodai buvo išleistas katalogas „Tapyba ir akvarelė:
Apie parodą palankiai atsiliepė visa eilė Kaune leidžiamų laikraščių: žydų, lietuvių, rusų:
Lietuvos žinios, 1939, XII. 29.
Apžvalga, 1940, I. 15.
1940, I. 5, די אידישע שטימע [di jidiše štime, jidiš k.: žydų balsas],
194 0, I. 9, דאָס װאָרט [dos vort, jidiš k.: žodis]
XX amžius, 1939, XII. 30.
Lietuvos aidas, 1939, XII. 28.
Эхо [echo, rusų k.: aidas], 1940, I. 6.
Antrajai parodai E. Lurjė pateikė 24 piešinius, kuriuose vaizdavo Valstybės teatro baletą. Birželio 1 d., rodant sezono uždarymui baletą „Gulbių ežerą“, įvyko tos parodos pristatymas. Lankyti ją iki birželio 17 d. buvo galima vakarais tuo metu, kai teatre vyko vaidinimai. Ekspozicija buvo gausiai lankoma. Keletą tos parodos darbų pirko Kauno miesto muziejus, taip pat žydų organizacijos. Nacistinės okupacijos metų E. Lurjė paveikslai buvo konfiskuoti kaip „žydiški“ ir, deja, neišliko.
Surengti naują parodą taikiu gyvenimo periodu E. Lurjė nebuvo lemta. 1941 m. rugpjūtį ji buvo įkalinta Kauno gete. Badas, psichinė įtampa, mirties baimė, neviltis, priverstinis darbas, žmonių šaudymas IX forte – tokia buvo realybė. Dailininkė stengėsi užfiksuoti savo darbuose tą naują pasaulį, kuriame atsidūrė. Tai buvo sunku, pritrūkdavo jėgų, bet po kurio laiko ji ėmė laikyti tą darbą savo pareiga. Savo prisiminimuose E. Lurjė rašė: „Kauno geto Seniūnų tarybos pirmininkas Elchanon Elkes, taip pat ir kiti jos nariai, sveikino mano pasirinkimą. Manęs paprašė ir toliau gete ieškoti tokių įvykių ir juos fiksuoti. Jų palaikymas sustiprino mano psichinę jėgą, ir nuo tada pradėjau vaizduoti viską, kas man atrodė svarbu. Bet ši veikla nebuvo lengva. Piešti tiesiai gatvėje buvo labai pavojinga, todėl atsitiktiniai praeiviai kvietė mane užeiti į namus, kad galėčiau piešti žiūrėdama pro kambarių langus. Šeimininkai svetingai priimdavo ir užduodavo vis tą patį klausimą: „Kaip galima padėti jums išsaugoti piešinius?“
Geto kaliniai stengėsi išsaugoti nors minimalią normalaus gyvenimo iliuziją – 1943 m. liepą nedidelei žmonių grupei buvo surengta E. Lurjė paroda.
E. Lurjė Kauno gete sukurti piešiniai:
Autoportretas, 1943.
Vyriausiasis Lietuvos rabinas A. K. Šapira.
Žydų tarybos švietimo ir kultūros skyriaus vadovas Ch. N. Šapira (tarpukariu Vytauto Didžiojo universiteto semitologijos katedros vedėjas).
Žydų teismo gete pirmininkas Š. Bieliackinas ( tarpukariu – juriskonsultas, Vytauo Didžiojo universiteto lektorius).
Jakovas Abramovičius, gydytojas.
Avrahamas Tory.
Po karo liko tik nedidelė dalis iš maždaug 200 piešinių.
Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fonduose yra 1958 m. Tel Avive išleistas atvirukų rinkinys „Gyva liudininkė“ – 30 piešinių ir akvarelių su autorės tekstu. Kauno žydų religinės bendruomenės muziejuje saugomi dešimt E. Lurjė ofortų originalų.
Avraham Tory savo 1990 m. knygą „Surviving the Holocaust: the Kovno Ghetto deary“ iliustravo ir E. Lurjė piešiniais. 2000 m. knyga buvo išversta į lietuvių kalbą pavadinimu „Kauno getas: diena po dienos“.
* Полина Пайлис Эстер Лурье в Каунасе - жизненные перипетии молодой художницы
https://www.obzor.lt/news/n65559.html