1. Geronda, kaip atrodė ola?
- Tai buvo urvas uoloje, o joje buvo tik viena lesyklėlė; daugiau nieko nebuvo. Ten ateidavo tik vargšai ir priglaudė savo avis. Dievo Motina kartu su Juozapu atėjo į šią olą [131] , nes visos užeigos buvo perpildytos. Jame buvo asilas ir jautis, kurie savo kvapu šildė Kristų!„Pozavo ant jaučio, kuris įsigijo ir, ir savo šeimininko ėdžios asilas“[132],Ar ne taip sako pranašas Izaijas?
2. Kartu su kitais iškraipymais, kuriuos įvedė šiuolaikinė pasaulietiškumo dvasia, buvo iškreipta ir trijų ekstremalaus susilaikymo dienų prasmė; dabar pasaulietis kiekvieną savaitę turi tris dienas: penktadienį, šeštadienį, sekmadienį – pasaulietiškų malonumų dienas. Laimei, vienuolynuose ir keliose pasaulio krikščionių šeimose šios trys dienos laikomos tikrąja jų prasme, ir tai išlaiko pasaulį. Sustiprinta malda ir pasninkas šias tris dienas kasmet Didžiosios gavėnios pradžioje apsaugo pasaulį nuo daugybės dvasinių nuopuolių, kurie paprastai įvyksta per tris pasaulietinių malonumų dienas.
3. Geronda, ką reiškia šios trys dienos pačioje pasninko pradžioje?
– Šių trijų Didžiosios gavėnios pradžios dienų prasmė daugiausia ta, kad žmogus pripranta prie pasninko, prie abstinencijos. Tada, kai jis valgys kiekvieną dieną po Devintos valandos [139] , tai jam bus šventė. Bendrabutyje, kai tris dienas galėjome valgyti tuščią sriubą kiekvieną dieną ketvirtą po pietų, manėme, kad tai tikra palaima. Po trijų dienų be maisto ar vandens valgyti kiekvieną dieną yra tikra palaima!
4. Trys dienos pradžioje padeda žmogui išlaikyti visą pasninką iki galo. Bet jei kas nors negali ištverti trijų dienų be maisto, tai tegul vakarais suvalgo truputį krekerių arba laiko Devintąją valandą. Geriau leisti pasilepinti, nes jei žmogus alpsta ir negali dirbti dvasiškai, kokia iš to bus dvasinė nauda? Kartą, grynąjį antradienį, vyresnysis Varlaamas iš vienuolių Varlaamo ir Joasafo kalių nuėjo į kamerą, kurioje ką tik buvo apsigyvenę du jauni jo pažįstami vienuoliai. Beldimas, tyla. Pats atidaro duris ir pamato, kad abu guli nejudėdami. „Kas yra, – klausia jis, – ar tu susirgai? „Pasninkaujame be maisto ir vandens! - jie sako. „Ak, greitai kelkis“, – sako jis. - Į puodelį įdėkite arbatos, du šaukštus cukraus, valgykite spirgučių, bent jau galite pasimelsti, perduoti rožinį. Kas tai per įrašas? Kokia jo prasmė?"
5. Geronda, kaip aš galiu geriau asketizuoti susilaikymą per Didžiąją gavėnią?
— Pasauliečiai per Didžiąją gavėnią kažkodėl kreipiasi į abstinenciją, ir mes, vienuoliai, privalome to visada laikytis. Tačiau pagrindinis dalykas, į kurį kiekvienas turėtų atkreipti dėmesį, yra dvasinės aistros, o tada kūniškos. Nes jei žmogus pirmenybę teikia kūniškiems pasiekimams ir nesistengia išnaikinti dvasinių aistrų, manyk, kad jis nieko nedaro
6. Geronda, apie ką turėčiau galvoti apie badavimą?
„Pagalvokite apie kančią, Kristaus auką. Nors mes, vienuoliai, Kristaus kančią turime patirti kiekvieną dieną, nes tam kasdien padeda įvairios giesmės ir visos bažnytinės pamaldos.
Didžiosios gavėnios metu dėl meilės Kristui mums suteikiama daugiau galimybių pasiekti, visapusiškiau dalyvauti gelbstinčiose mūsų Viešpaties aistrose – atgaila, nusilenkimai, aistrų nutraukimas ir maisto kiekio mažinimas.
Išnaudokime šį dvasinį lauką kiek įmanoma savo gerovei, kai yra tokios sąlygos ir tokia galimybė priartėti prie Nukryžiuotojo Viešpaties, gauti iš Jo pagalbą ir su dvasiškai permainingu pasninku sutikti šventąjį Prisikėlimą. .
7. Aš girdėjau. Bet aš noriu, kad tu man pasakytum tiesą. Ar dainuodamas galvojote apie Kristų, apie Jo palaidojimą? O sesuo, kuri skaitė Nekaltosios eiles, ir kitos dainuojančios seserys buvo tarsi šalia savęs! Kas tave taip patraukė? Tai, kad dainuoji kažką naujo, neįprasto? Bet tai gana pasaulietiška. Ar tu tai supranti? Laidotuvių posmai yra laidotuvių raudos! Verk! Kažkuo kitu gali šiek tiek pasinerti, bet čia Kristus buvo kankinamas, mušamas, apspjaudytas, paskui nukryžiuotas, o dabar jį laidoja. Jei net ir tokią dieną žmogus nejaučia, kad dainuoja, vadinasi, nežinai, ką pasakyti!
8. Geronda, kai kurie vaikai klausia, kodėl dažome kiaušinius raudonai?
„Nereikia skatinti tokio domėjimosi vaikais, kitaip jie įstrigs išorėje ir neieškos gilios prasmės. Tiesiog pasakykite, kad raudonas kiaušinis simbolizuoja žemę, kuri buvo sutepta Kristaus Krauju, ir visas pasaulis buvo atpirktas iš nuodėmės.
SANTRAUKA:
1. Tai buvo urvas uoloje, o joje buvo tik viena lesyklėlė; daugiau nieko nebuvo. Ten ateidavo tik vargšai ir priglaudė savo avis.
2. Pasaulis iškreipė tris pagrindines savaitės dienas: penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Šiomis dienomis žmonės tenkiną savo kūną ir linksminasi, pramogauja ir tinginiauja. O pagal Bažnyčią, jos turi būti pamaldžios, atsitraukti nuo visų kūno malonumų ir susitelkti dvasiškai: malda, pasninkas, gerumo darbai, dvasinis skaitymas, Bažnyčia.
3. Valgymas vieną kartą dienoje po 3 valandos yra tikra palaima, ir maistas toks saldus, nors tai būtų paprasta sriuba.
4. Žmogus turi pasninkauti pagal savo galimybes. Jei pasninkas atima jėgas, žmogus alpsta, silpnas, tada toks pasninkas tampa nenaudingas.
5. Pasninko metu, reikia pagalvoti apie Kristaus kančią ir auką. Ir apskritai, gerai apie tai galvoti kasdieną.
6. Tikra nauda iš garbinimo ir maldų yra tada, kai iš širdies įsigilini ir jauti tų tekstų prasmę.
7. Vaikus reikia taip dvasiškai ugdyti, kad jie išmoktų ir norėtų gilintis į dalykų prasmę ir neskantinti jų tuščiai domėtis išoriniais dalykais, pvz, kodėl kiaušiniai dažomi raudonai per Velykas?